Povilas Syrrist – Gelgota: apie muziką, tautiškumą ir gyvenimą Norvegijoje

Pašnekovą kalbino ir interviu paruošė Erika Babnytė.

Kaip manote, ar lengva pakalbinti trijjų vaikų tėvą, mokytoją, muzikantą, vadovaujantį kameriniam festivaliui, grojantį virš trisdešimt koncertų per dvi savaites, o kiek dar daug tik jis vienas težino? Smalsu? Atsakome – lengva nebuvo, tačiau neabejotinai verta, todėl mielai kviečiame mėgautis interviu su gyvu „žmogumi – orkestru” Povilu Syrrist – Gelgota!

Pirmiausia – trumpa priešistorė: Povilas augo Utenoje, o studijavo Vilniuje, Paryžiuje,  Londone bei Osle. Dar studijų Vilniuje laikais sutiko jam skirtą gyvenimo draugę, kuri atsitiktinai buvo iš Norvegijos. Po studijų Londone abu pratęsė studijas Osle ir bestudijuodami laimėjo konkursą į Oslo Filharmonijos orkestrą. Ir štai jau 18 – a metų Povilas gyvena Norvegijoje, džiugindamas tiek lietuvius, tiek norvegus savo kuriama ir atliekama muzika.

Povilai, kada ir kodėl Jums kilo idėja pirmiausia pristatyti lietuvių liaudies dainas Norvegijos publikai, o vėliau dar ir apjungti dviejų tautų folkloro kūrinius vienoje scenoje? Ar tai žmogiškas gimtinės ilgesys, o galbūt pamatėte neužpildytą muzikinę nišą?

Ilgesys tikrai, nors dalinai, tai įtakojo. Taip pat prisidėjo ir noras praturtinti norvegišką kultūrą lietuviškom vertybėm. Lietuvių liaudies dainas pirmą kartą atlikau, tik atvykęs į Norvegiją. Tada, kartu su žmona, koncertavome jos gimtosiose vietose ,romantiškoje šiaurės Norvegijos saloje. Pasisekimas buvo didelis, publiką labai sudomino lietuviškoji mūsų programos dalis. Supratau, kad norvegiškai publikai tai įdomu ir nuo tada naudojuosi kiekviena proga praturtinti koncertinę programą šiuolaikine arba liaudiška muzika.  Norvegijoje gyvenu jau 18 – a metų ir per tą laiką teko išgirsti daug norvegų liaudies muzikos, kuri mane labai žavi savo santurumu, archaiškumu. Ji mane tarsi nukelia į mano vaikystę, primindama pasakojimus apie vikingus. Senovės norvegai turėjo būti labai ištverminga tauta, gyvenanti tokiose atšiauriose sąlygose. Paskutinius penkis metus esu ne kartą grojęs bei dainavęs ir norvegų liaudies dainas. Be abejonės, atlieku jas kitaip nei norvegai, bet tuo pačiu ir unikaliai, perleisdamas per savo lietuvišką prizmę. Idomiausiai tai buvo atlikti kartu su Veronika Povilioniene. Paimprovizuodami vienu metu atlikome ir lietuvišką “Oi giria giria” ir norvegišką “Ingen vinner frem”. Visų nuostabai greta skambėdamos tos dvi dainos tarsi surezonavo, tarsi susijungė į vientisą pynę, apgaubė publiką paslaptinga atmosfera.

Lietuva – Norvegija, Norvegija – Lietuva per muzikinę prizmę. Kokie esminiai skirtumai žvelgiant Jūsų, kaip muzikanto, akimis? Mes turtingi raudomis, giesmėmis, mūsų sutartinės – UNESCO nematerialiosios kultūros paveldas. Ką išskirtinio turi norvegai savo liaudies dainose?

Nesu muzikos teoretikas ir gilios analizės pateikti nei galiu, nei noriu. Aš prisiartinu prie muzikos per jausmus. Ir norvegiškoje, ir lietuviškoje liaudies muzikoje mane labiausiai traukia medityvioji pusė – “giluma”. Būtent lėtose, meditatyviose dainose, mano manymu, atstumas tarp lietuvių ir norvegų dainų labai sumažėja, atliekant jas kartu jos tarsi “surezonuoja”.

Ar yra kokių nors bendrų gijų folkloro kontekste? Papraščiau tariant, jeigu visi pasaulio žmonės kalbėtų viena kalba, ar savastimi norvegas suprastų lietuvio liaudies dainos turinį ir atvirkščiai?

Be abejonės lietuvių ir norvegų ir temperamentas ir mentalitetai yra skirtingi. Bet vieni kitų dainas mes suprantame. Tik suprantame šiek tiek skirtingai, matome tarsi kitoje šviesoje. Neįpareigoti tradicijos esame laisvesni ir turime galimybę įžvelgti naujų spalvų.

Povilas su kolega pasirodymo metu (asmeninio archyvo nuotr.)
Povilas su kolega pasirodymo metu (asmeninio archyvo nuotr.)

Griežiate altu, dainuojate, neretai darote ir viena ir kita tuo pat metu, esate Oslo Filharmonijos narys, muzikos mokytojas, trijų vaikų tėvas – gyvas žmogus orkestras visomis prasmėmis. Ko dar apie Jus nežinome? Kokie Jūsų pomėgiai už scenos ribų?

Vedu koncertus lietuvių, rusų,anglų bei norvegų kalbomis. Taip pat kuriu muziką, aranžuoju, inicijuoju ir organizuoju įvairius muzikinius projektus bei esu kelių kamerinių ansamblių vadovas. O taip pat esu vieno didžiausių Norvegijoje Asker kamerinės muzikos festivalio meno vadovas. Aktyviai propaguoju norvegišką muziką Lietuvoje bei lietuvišką muziką Norvegijoje: už tai esu apdovanotas Lietuvos ambasados Norvegijoje medaliu. Kasmet surengiu norvegiškos/lietuviškos muzikos turą Lietuvoje bei Norvegijoje. Be to šiemet dar ir mokytojauti pradėjau. Darbas su vaikais ir jaunimu suteikia daug energijos bei naujų kūrybinių minčių. Žodžiu, veiklos tikrai daug. Esu labai dėkingas likimui, kad darau mėgstamą darbą, į kurį kasdien einu su džiaugsmu. Dirbu labai tarptautinėje aplinkoje – mano kolegos ir draugai yra iš 20 – ies pasaulio šalių, kasdien bendrauju 4 – iomis kalbomis. Taip pat esu tikrai apdovanotas didele šeima bei mano idėjas visada palaikančia žmona.

Toril kalba lietuviškai – viena seniausių ir sudėtingiausių indoeuropiečių kalbų. Ar turėjote įtakos šiam sprendimui, padėjote mokytis? Ar Jūsų atžalos taip pat lietuviakalbiai?

Toril, mane sutikusi, labai susidomėjo ne tik manimi, bet ir Lietuva: išmoko kalbą, užbaigė magistratūrą Vilniaus Muzikos akademijoje parašydama darbą lietuvių kalba. O įdomiausia, kad iki šiol su manimi kalbasi lietuviškai (jau virš dvidešimt metų). Smagu, kad ir vaikai nuolatos girdi namuose lietuvių kalbą.

Povilas su žmona pasirodymo metu (asmeninio archyvo nuotr.)

Kartu su žmona esate styginių instrumentų barikadų pusėje, Jūsų žmona Toril – violančelistė. Kokie Jūsų vaikų santykiai su muzika, galbūt jau greitai jie įneš kitokio skambesio šeimos „orkestrui”?

Mūsų vaikai dar maži, o mes jokiais būdais nenorime jų spausti muzikavimo linkme. Bet ir nedraudžiame. Be abejo, jie girdi daug muzikos, o ir koncertuose dažnai apsilanko. Vyresnysis sėkmingai mokosi groti kontrabosu, jau ne kartą esame ir kartu koncertavę.

Ar po tiek metų gyvenimo Norvegijoje palaikote glaudžius ryšius su Lietuva ne tik muzikiniame kontekste? Galbūt yra kitų gijų siejančių su gimtine?

Lietuvoje yra daug man mielų žmonių – giminių ir draugų, jų pasiilgstu ir stengiuosi kuo dažniau susitikti. Lietuvoje būnu apie 4 – is kartus per metus.

Povilai, ar nejaučiate iniciatyvų, suburiančių Norvegijoje gyvenančių ir muzikiniais instrumentais grojančių lietuvių, trūkumo?

Muzika yra tarptautinė kalba, nesvarbu su kokios tautybės muzikantų atliekama. Bet, žinoma, visada smagu susitikti ir bendrauti gimtąja kalba.

Ir pabaigai: kokia Jūsų nuomonė apie Norvegijoje gyvenančius lietuvius, jų emigracijos priežastis? Kaip neprarasti tautiškumo ir didžiuotis esant lietuviu kitoje šalyje?

Žmogaus protas taip jau surėdytas, kad norėdami suprasti pasaulį ir mus supančius žmones norime sistematizuoti, skirstyti į tipus, į rūšis, kartais tarsi užklijuoti etiketes ar sudėlioti į lentynas. Taip dažnai mąstome ir apie emigrantus. Kalbame apie juos, kaip apie kažkokią vientisą žmonių grupę, iškeitusią gimtinę į darbą su geresniu atlyginimu.
Realybėje nėra viskas taip paprasta.  Žmogus, atsitiktinumo dėka, gimsta vienoje ar kitoje šalyje, na o likimas savo iššūkiais ir galimybėmis pakreipia gyvenimo kelią viena ar kita linkme.
Kiekvienas žmogus unikalus ir kiekvieno gyvenimo kelias vinguriuoja labai skirtingai, iš tikrųjų visiškai netilpdamas į primityvių stereotipų rėmus. Reikia tik šiek tiek giliau pažvelgti.
Be abejonės šalis, šeima, aplinka, kurioje užaugama, suformuoja pagrindą, ant kurio toliau statomas gyvenimo namas. Kokia spalva tas namas ateityje bebūtų nuspalvintas, vis tiek pagrindas išliks tas pats. Mano manymu, tai ir yra tautiškumo esmė.
Kiekvienas asmuo yra unikalus, ir kiekvienas svečioje šalyje gyvenantis lietuvis širdyje nešioja savo unikalią Lietuvą, kuri yra kitokia, nei kiti ją pažįsta. Gimęs lietuviu visada išliksi lietuviu, kiek metų bepraleistum kitose šalyse. Ir kiekvienas, turintis sveiką savivertės jausmą, visada širdyje nešios šiltus jausmus šaliai, kurioje gimė ir užaugo, jos ilgėsis ir norės vienokiu ar kitokiu būdu kažkada į ją grižti ir prisidėti savo patirtimi.

Norėdami iš arčiau susipažinti su Povilo Syrrist – Gelgotos kuriama ir atliekama muzika, apsilankykite jo asmeniniame Youtube kanale: Povilas Syrrist-Gelgota on Youtube – YouTube.