Smurtas šeimoje, artimoje aplinkoje ir seksualinė prievarta. Advokato patarimai ir pagalbos nuorodos.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – LIŪDESYS (II) Kartonas, pastelė. 1906 / 7. Iš ciklo LIŪDESYS

Adresu dinutvei.no ras informacijos patyrę smurtą, seksualinę ir kitokią prievartą
asmenys. Šiame tinklapyje yra patarimų, informacijos apie esančią pagalbą, video
galimybė filtruoti pagal regioną ir klausimo sritį, o taip pat pasirinkti kalbą. Deja, nėra
lietuviškai, tačiau angliškai, rusiškai, lenkiškai yra. Pro akis tikrai nepraslys ir gana
grėsmingas raudonas mygtukas viršutiniame dešiniame kampe “palikti puslapį”.
Pamėginkite. Akimirksniu atsidursite „nekaltoje” 1881 paieškoje. Saugiai.

Būtent saugumo yra netekę patyrusieji smurtą ir prievartą. Jiems reikalinga labai specifinė
pagalba, apie kurią pakalbėsime su advokatu Thomas Benestad iš advokatų firmos, kuri
nemažai dirba su užsieniečiais Norvegijoje jau bene dešimtmetį. Pažintis su lietuviais
Norvegijoje prasidėjo nuo nelaimingo atvejo darbo vietoje, kurio metu darbdavys elgėsi
nesąžiningai, tačiau pagrindinė Thomo profesinė sritis yra smurtas ir seksualinė prievarta.
Kaip ir visose teisės srityse, šioje yra reikia išmanyti šalies teisinę bazę, egzistuojančią teismų praktiką ir valstybės pagalbos sistemą bei mechanizmus. Patirtis yra ypač svarbi, nes tik nuolat dirbant šioje srityje galima padėti efektyviai. Taip pat reikalingas sugebėjimas jautriai, pagarbiai ir be išanksinių nuostatų bendrauti.

Išvardinome pagrindinius kriterijus renkantis advokatą: kompetencija, patirtis ir žmogiškas bendravimas. Thomo manymu rimtais atvejais be advokato išsiversti yra sunku, o ir neprotinga, turint galvoje, kad nemokama teisinė pagalba priklauso bent jau trims valandoms, per kurias klientas gauna situacijos įvertinimą ir rekomendacijų, kaip elgtis toliau. Ši, pirmoji, konsultacija yra ne tik nemokama, bet ir visiškai neįpareigojanti. Kiekvienas sprendžia pats, ar kels kaltinimus, praneš policijai ir pradės bylą. Pokalbis su advokatu, kaip, beje, ir su medikais, yra apsaugotas konfidencialumo, jie neviešins informacijos jokioms trečiosioms šalims. Visiškai kitaip yra, jei kreipiamasi į policiją. Jei policija žino apie nusikalstamą veiklą, privalo reaguoti. Kito pasirinkimo jie neturi.

Kaip rasti kompetentingą advokatą? Teismai turi sąrašus advokatų, su kuriais nuolatos yra dirbama. Thomas yra vienas iš aštuoniolikos nuolatinių advokatų Osle ir vienas iš dviejų iš Solomon Johansen kontoros. Galima susirasti advokatą pagal savo gyvenamą regioną.

Thomas Benestad taip pat yra organizacijos Jurk, teikiančios nemokamą teisinę pagalbą moterims, valdybos narys.

Kur galite kreiptis, jei jums ar jūsų pažįstamam reikia pagalbos ar paramos:

Daug informacijos tinklapyje dinutvei.no
Teisinė pagalba moterims nemokamai jurk.no
Teisinė pagalba nemokamai jussbuss.no
Pagalba ir parama Dixi centre dixi.no

Jei nežinote nuo ko pradėti, nemokate norvegiškai, neturite į ką atsiremti – kreipkitės į policiją (vertėją jums parūpins nemokamai), jūsų regiono krizių centrą, krizių pagalbos liniją, VO pagalbos liniją smurto aukoms (visą parą), į Lietuvos ambasadą Norvegijoje, susiraskite vietinę lietuvių bendruomenę. Turėkite galvoje, kad bendruomenė paprastai neturi pagalbos resursų ar mechanizmų, bet tikrai galės padėti surasti reikalingą telefoną ar nukreipti į asmenį, kuris padės susikalbėti.

Informaciją parengė ir su Thomas Benestad kalbėjosi Lina Baltrukonienė.
/Infoprojektas bendradarbiaujant su Solomon Johansen advokatų firma, kuri remia OLB veiklą jau ne vienerius metus.

 

Thomas
Thomas Benestad
Lina
Lina Baltrukonienė

 

Povilas Syrrist – Gelgota: apie muziką, tautiškumą ir gyvenimą Norvegijoje

Pašnekovą kalbino ir interviu paruošė Erika Babnytė.

Kaip manote, ar lengva pakalbinti trijjų vaikų tėvą, mokytoją, muzikantą, vadovaujantį kameriniam festivaliui, grojantį virš trisdešimt koncertų per dvi savaites, o kiek dar daug tik jis vienas težino? Smalsu? Atsakome – lengva nebuvo, tačiau neabejotinai verta, todėl mielai kviečiame mėgautis interviu su gyvu „žmogumi – orkestru” Povilu Syrrist – Gelgota!

Pirmiausia – trumpa priešistorė: Povilas augo Utenoje, o studijavo Vilniuje, Paryžiuje,  Londone bei Osle. Dar studijų Vilniuje laikais sutiko jam skirtą gyvenimo draugę, kuri atsitiktinai buvo iš Norvegijos. Po studijų Londone abu pratęsė studijas Osle ir bestudijuodami laimėjo konkursą į Oslo Filharmonijos orkestrą. Ir štai jau 18 – a metų Povilas gyvena Norvegijoje, džiugindamas tiek lietuvius, tiek norvegus savo kuriama ir atliekama muzika.

Continue reading “Povilas Syrrist – Gelgota: apie muziką, tautiškumą ir gyvenimą Norvegijoje”

Susitikimas su Nomeda Marčėnaite

Ankstyvą rudens šeštadienį Oslo lietuvių bendruomenė sukvietė visus į susitikimą su Nomeda Marčėnaite.
 
Linksmas bei jaukus pokalbis, privertė šypsotis, kai kurios ir ašarą nubraukė. Susirinkusieji galėjo įsigyti Justinos keptų pyragų, įsigyti Nomedos knygų. Ačiū dalyviams ir Nomedai.
 
Kas nedalyvavote, galite pasižiūrėti trumpą video
 
 
Keletas nuotraukų iš susitikimo:
 

Spektaklis Durys. Interviu su Rimante Valiukaite

Rimantė Valiukaitė: atverkite „Duris“, nežinodami kas laukia. Šis spektaklis
apie Jus pačius, apie tai, kas dedasi Jūsų galvose ir širdyse

Spektaklis „Durys“/Nuotrauka: Dmitrij Matvejev

Aktorę kalbino ir interviu parengė Erika Babnytė.

Norvegijos režisieriaus Jo Strømgren ir lietuvių aktorių Rasos Samuolytės, Rimantės
Valiukaitės, Ryčio Saladžiaus, Dianos Anevičiūtės, Žygimantės Jakštaitės, Augustės Pociūtės,
Ugnės Šiaučiūnaitės ir Manto Stabačinsko bendras darbas – šokio spektaklis „Durys“ bus
rodomas spalio 25 – ą – 28 – ą dienomis Norvegijos Operos ir Baleto teatre Osle. Mintimis
apie tai, kaip buvo kuriamas spektaklis ir ko žiūrovams tikėtis ant didžiosios scenos, dalinosi
aktorė Rimantė Valiukaitė.

Pakalbėkime apie spektaklio priešistorę. Ar rinkdamasis aktorius, režisierius ieškojo
konkretaus tipažo, žinojo kokių būtent žmonių jam reikės šiam spektakliui? Kaip sekėsi
susidirbti esant tokiam skirtingam aktorių sąstatui?

Ne, iš tiesų, kastingas šiam spektakliui buvo didžiulis, jame dalyvavo labai daug tiek aktorių,
tiek šokėjų. Kartą Stabačinskas (aut. past. – spektaklio „Durys“ aktorius, šokėjas Mantas
Stabačinskas) paklausė Strømgreno kaip jis mus atsirinko. Režisierius, kaip visada,
konkretaus atsakymo nedavė, tačiau pagal tai, ką jis pasirinko šiam spektakliui galime
matyti, kad visi žmonės labai skirtingi. Jo intuityviai labai nenutolo nuo aktorių asmenybių
realiame gyvenime. Nors nei vieno nepažinojo, režisierius tarsi kiaurai mus visus permatė,
kuo ne kartą įsitikinome ir repeticijų metu, gaudami iš jo pasiūlymus ir idėjas savo
vaidmenims.

Kaip jau minėjau, visi aktoriai labai skirtingi, individualistai, kai kurie kartu vaidino pirmą
kartą. Tarp mūsų vyravo labai sveiki, profesionalūs santykiai, nebuvo jokių konfliktų, kas,
mano manymu, didžiąją dalimi, yra paties režisieriaus nuopelnas. Repeticijų metu nebuvo
kuriama konkurencinga aplinka, nejautėme neigiamų emocijų, kas, iš tiesų, yra labai retas
atvejis teatre. Ore tvyrojo labai kūrybinga, linksma atmosfera, dirbome intensyviai ir
repeticijų laikas prabėgdavo taip greitai, kad dienos pabaigoje buvo sunku patikėti, jog
šiandien viskas. Strømgreno talentas puikiai matosi, kažkas jame yra tokio galingo.

Kaip vystėsi jūsų kūrybinis procesas – ar pasiruošimo spektakliui etape turėjote daug vietos
interpretacijoms? Kas vyko repeticijų metu?

Sunku pasakyti. Režisierius pasiūlydavo idėją, ją įgyvendinant turėjome kažkiek laisvės
interpretuoti repeticijų periode. Paskui viskas, kas nereikalinga, buvo pašalinama, reikiami
elementai paliekami. Ribos improvizacijoms buvo nedidelės, tačiau, iš tiesų, jos ir nebuvo
reikalingos. Žinoma, diskutuodavome bendrų kūrybinių procesų metu, tačiau neretai to net
nenorėdavome daryti. Matėme, kad jo galvoje gimusi idėja nepaprastai gera, todėl nebuvo
prasmės kištis, blaškyti savo pasiūlymais, vengėme išgriauti, saugojome tas idėjas. Šiame
spektaklyje nepaprastai svarbu tikslumas, tiek vaidybos, tiek laiko atžvilgiu: viskas turėjo būti
švaru ir tikslu, tam, kad persiskaitytų pati situacija, būtų darnus scenų sujungimas. Dažnai
pagaudavome save mąstant viename lygyje, kai, tuo tarpu, Strømgreno idėjos tarsi buvo
trimis galvomis aukščiau – sunku net įsivaizduoti kokie kūrybiniai procesai verda jo galvoje.
Repeticijų metu, režisierius, matydamas, kad veiksmas tampa per daug juokingas, iš karto
sugalvodavo tam tikrą smulkmeną, kurios dėka situacija staigiai patapdavo liūdna. Jo
visuomet matydavo kas vyksta scenoje, todėl labai profesionaliai jautė, kokį planą norėdavo
išryškinti, kur turi krypti žiūrovų akys. Jis labai sąmoningai bei protingai sprendė ir deliojo
scenas.

Ar iki šiol yra tekę dirbti su Norvegijos režisieriais? Kokie būtų esminiai skirtumai tarp
lietuvių kūrėjų ir Strømgreno? Ką galėtum pasakyti apie šio spektaklio kūrėją?

Tai pirmas mano vaidmuo Norvegijos režisieriaus spektaklyje. Labai sunku įvardinti
skirtumus, niekada negali teigti, kad lietuvis prastas, o norvegas geras. Jokiais būdais.
Visuomet yra gerų režisierių ir vidutinybių. Strømgrenas, sakyčiau, netgi daugiau negu geras.
Iš tiesų, darbas su juo pralekė taip greitai, kad net gaila. Ir, nors, kūnas jau kaip ir prašėsi
pabaigos, bet buvo nepaprastai įdomu.
Jo kaip žmogus labai šiltas, mielas, geras, kultūringas, nepaprastai juokingas, ironiškas, o
svarbiausia – saviironiškas. Lietuvoje, jei režisierius bent kiek garsesnis, jis iš karto tarsi
nunešą galvą, o šis Strømgrenas toks paprastas, žemiškas.

Ar spektaklio turinys liks nepakitęs iki jūsų atvykimo į Norvegiją?

Na, labai sunku pasakyti. Jeigu režisierius ir premjeros dieną vis įnešdavo pakeitimų ir naujų
pasiūlymų, tai niekada negali žinoti. Jau, rodos, apsiramini, kad viskas švariai sudėta į savas
vietas, viskas surepetuota, bet ne, Jo neleis tau ramiai būti. Jis puikiai mato ką reikia pakeisti,
ką sutrumpinti, todėl per repeticiją, kurią turėsime Osle, gali visko nutikti.

Koks būtų tavo patarimas žiūrovams Osle? Daugelis skaitys programą, matys raktinius
žodžius, apie ką bus šis kūrinys. Ką šis kūrinys reiškia tau ir ar reikia ieškoti sąsajų su tuo,
kas bus pateikta aprašyme apie spektaklį?

Ne, tikrai ne. Žiūrovas neturėtų eiti ieškoti tam tikrų temų ar prasmių šiame spektaklyje.
Emigracija, pavydas, gyvenimas vienur ar kitur esantis geresnis arba blogesnis. Man šitas
spektaklis yra apie žmogiškus santykius, visuomenę plačiąja prasme. Paimta grupelė žmonių,
tarp kurių verda įvairiausi jausmai ir procesai: konfliktai, meilė, pavydas, neapykanta,
skausmas, žiaurumas. Man šis spektaklis apie tai. Ramūnas (aut. past. – aktorius, režisierius
Ramūnas Cicėnas) labai juokingai pasakė: toks keistas jausmas, lyg labai norėtųsi eiti žiūrėti
antrą, trečią seriją, pamatyti kaip jūs ten gyvenat, kuo užsiimat, būtų smagu jei būtų
rodomas toks serialas, kuris vis tęstųsi, kasdieną įtraukdamas į savo nuotykius.
Kita vertus, žmonės ten mato skirtingus dalykus ir labai smagu, jog kiekvienam asmeniškai
gimsta vis kitokios asociacijos: vieni sakė, jog šis spektaklis nepaprastai liūdnas, griebiantis
už širdies, kiti randa asosiacijų tarp vežimo į Sibirą, Didžiojo tautų krautymosi, nacių ir žydų
tarpusavio santykių. Galimos labai įvairios interpretacijos, todėl, sakyčiau, skaityt, ruoštis ar
kažko tikėtis tikrai nereikia – ateikite, atsipalaiduokite, mėgaukitės ir sukurkite savo
prasmes. Tam ir naudojame savo išgalvotą kalbą, kad žiūrovas neturėtų konkrečių atsakymų,
galėtų fantazuoti apie ką tik nori. Smagiausia viso to dalis, kai žmonės, jau palikę teatro salę,
tarpusavyje dar kurį laiką narsto, aiškinasi ir ieško savų atsakymų. Spektaklio „Durys“
reikšmių diapazonas labai platus ir gera žinoti, kad žmonių suvokimo ribos gali būti
nutolusios taip toli viena nuo kitos.

Bilietus į spektaklį „Durys“ galite įsigyti https://operaen.no/forestillinger/jo-stromgren-kompani-
a-better-place-the-door-danseteater/ .